Partizanų apygardos

Teritorija

Dabartiniai Anykščių, Kupiškio, Panevėžio, Rokiškio, Utenos, Zarasų rajonai.

Veiklos laikotarpis

1947 m. gegužė–1950 m. lapkritis

Algimanto apygarda įkurta 1947 m. gegužės 1 d., sujungus Panevėžio, Kupiškio ir Rokiškio apskrityse veikusius partizanų junginius, priklaususius Vytauto apygardai.
1950 m. lapkričio 25 d. Rytų Lietuvos srities vado įsakymu Algimanto apygarda panaikinta.

Struktūra

  • Šarūno rinktinė;
  • Kunigaikščio Margio rinktinė;
  • Žalioji rinktinė (nuo 1947 m. rugpjūčio prisijungė prie Algimanto apygardos, o 1950 m. rudenį buvo perduota Vyčio apygardai).

Vadai

Apygardos įkūrimas

1947 m. gegužės 1 d.

Antanas Slučka-Šarūnas

Partizanas Antanas Slučka-Šarūnas
1947 m. gegužė–1948 m. spalis

Antanas Starkus-Blinda, Montė

Partizanas Antanas Starkus-Blinda, Montė
1948 m. spalis–1949 m. lapkričio 1 d.

Apygardos panaikinimas

1950 m. lapkričio 25 d.

Content here

Meta content

Teritorija

Dabartiniai Anykščių, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Panevėžio, Rokiškio, Švenčionių, Utenos, Zarasų rajonai.

Veiklos laikotarpis

1945 m. rugpjūtis–1952 m.

Vytauto apygarda įkurta 1945 m. rugpjūčio mėnesį, apjungus Utenos apskrities, dalyje Zarasų ir Švenčionių apskričių veikusias Tigro, Lokio ir Šarūno (nuo 1946 m. – Liūto) rinktines. Kupiškio, Rokiškio ir Panevėžio apskrityse veikę partizanų junginiai: Šarūno (Kupiškio) ir Žaliosios rinktinės Vytauto apygardai priklausė tik 1946–1947 ir 1950–1952 metais.
Sunaikinta 1952 m. Paskutinis aktyvus Vytauto apygardos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas slapstėsi iki 1965 m. kovo 17 d., kuomet buvo susektas ir nusišovė. Kitas partizanas, slapstęsis iki pat savo mirties, buvo Stasys Guiga-Tarzanas, miręs 1986 m.

Struktūra

  • Lokio rinktinė;
  • Tigro rinktinė;
  • Liūto (iki 1946 m. – Šarūno) rinktinė;
  • Šarūno (Kupiškio) rinktinė, nuo 1947 m. gegužės 1 d. buvo įtraukta į Algimanto apygardą;
  • Vaižganto rinktinė (suformuota 1950 m. lapkričio 15 d., sujungus Šarūno ir Kunigaikščio Margio rinktines).

Vadai

Apygardos įkūrimas

1945 m. rugpjūtis

Jonas Kimštas-Dobilas, Žalgiris

Partizanas Jonas Kimštas-Dobilas, Žalgiris
1945 m. rugpjūtis

Vladas Mikulėnas-Lubinas

Partizanas Antanas Starkus-Blinda, Montė
1945 m. rugsėjis–gruodis

Bronius Zinkevičius-Artojas

1945 m. gruodis–1946 m. spalis

Jonas Kimštas-Dobilas, Žalgiris

Partizanas Jonas Kimštas-Dobilas, Žalgiris
1946 m. spalis–1947 m. birželis

Bronius Kalytis-Siaubas

1951-12-20 suimtas, užverbuotas
sovietinio saugumo agentu
slap. Ramojus
Partizanas Bronius Kalytis-Siaubas
1949 m. kovas–1951 m. gruodis

Vincas Kaulinis-Miškinis

Partizanas Vincas Kaulinis-Miškinis
1947 m. birželis–1949 m. kovas

Apygardos panaikinimas

1950 m. lapkričio 25 d.

Teritorija

Dabartiniai Pakruojo ir Radviliškio rajonai, šiaurinė Panevėžio rajono ir  pietinė Pasvalio rajono dalys (žr. žemėlapį).

Veiklos laikotarpis

1945 m. kovas–1948 m. balandis

Žalioji rinktinė įkurta 1945 m. kovo mėn. 1945 m. vasarą ji buvo įjungta į vasario mėn. įkurtą 3-iąją Šiaurės LLA apygardą (nustojo veikti 1946  m. vasario 13 d. žuvus vadui Vladui Jozokui (Juozokui)-Petraičiui).
Apygardos štabas, vadovaudamas pavienėms partizanų grupėms, praktiškai veikė  kaip apygardos ir Žaliosios rinktinės vienu metu.
1948 m. balandžio 1 d. įkūrus Prisikėlimo apygardą dalis rinktinės pateko į jos sudėtį ir pavadinta Lietuvos Žaliąja rinktine, kita dalis tapo Algimanto apygardos dalimi. Jos pavadinimas ir toliau liko Žalioji rinktinė.

Vadai

Rinktinės įkūrimas

1945 m. kovas

Izidorius Pucevičius-Radvila

Partizanas Izidorius Pucevičius-Radvila
1945 m. kovo mėn.–1945 m. rugpjūčio 26 d.

Stepas Gerdžiūnas-Gegužis

Kartu buvo 3-iosios Šiaurės
LLA apygardos vadas
Partizanas Stepas Gerdžiūnas-Gegužis
1945 m. rugpjūčio 26 d.–1945 m. rugsėjo 6 d.

Vladas Jozokas (Juozokas)-Petraitis

Kartu buvo 3-iosios Šiaurės
LLA apygardos vadas
Partizanas Vladas Jozokas (Juozokas)-Petraitis
1945 m. rugsėjo 6 d.–1946 m. vasario 13 d.

Juozas Skačkausas-Strausas

Partizanas Juozas Skačkausas-Strausas
1946 m. vasario 13 d.–1947 m. spalio 30 d.

Rinktinės panaikinimas

Dalis rinktinės pateko į Prisikėlimo apygardos sudėtį,
kita dalis tapo Algimanto apygardos dalimi.
Jos pavadinimas ir toliau liko Žalioji rinktinė.
1948 m. balandžio 1 d.

Dariaus ir Girėno apygarda

Įkurta 1947 m. gruodžio mėn., Petrui Tupėnui-Ąžuolui suvienijus iki tos savarankiškas dabartiniuose Biržų ir Pasvalio r. veikusias partizanų grupes. Apygarda veikė savarankiškai. Jos kaip struktūrinio vieneto veiklos trukmė nežinoma. Apygardos vadas – Petras Tupėnas-Ažuolas.

1951 m. rugpjūčio mėn. įkurta Sierakausko (vėliau – Pilėnų) tėvūnija, kuri sujungė Vabalninko, Biržų, taip pat dalį Rokiškio ir Pandėlio apylinkėse veikusių partizanų grupių. Tėvūnija prijungta prie Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės.

Albino Tindžiulio-Dėdės junginys (būrys)

1947 m. gruodis–1951 m. rugpjūtis

Vadovaujamas Albino Tindžiulio-Dėdės, savarankiškai veikė 1945 m.–1949 m. vasario mėn. Biržų aps. Vabalninko, Biržų, Papilio vls. ir Kupiškio aps. Kupiškio vls. (dabar – Biržų r. ir dalis Kupiškio r.).
Po A. Tindžiulio-Dėdės žūties atskiri šiam junginiui priklausę partizanų būriai veikė savarankiškai, dauguma jų prisijungė prie 1951 m. įkurtos Pilėnų tėvūnijos.

Albinas Tindžiulis-Dėdė

Partizanas Albinas Tindžiulis-Dėdė
1947 m. gruodis–1951 m. rugpjūtis

Teritorija

Dabartiniai Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonai bei besiribojančios Marijampolės, Prienų, Trakų ir Šalčininkų rajonų dalys.

Veiklos laikotarpis

1946 m. balandis–1952 m. rugpjūtis

Įkurta 1946 m. balandžio mėn. Pagrindu tapo A apygardos, įkurtos 1945 m. lapkričio 18 d., ir Dzūkų rinktinės, įkurtos 1945 m. birželio mėn., susijungimas.
1952 m. rugpjūčio mėn. buvo sunaikintas apygardos štabas, pavieniai partizanai veikė iki 1954 m. vasaros. A. Ramanauskas-Vanagas, tuometinis LLKS ginkluotųjų pajėgų vadas, suimtas 1956 m.

Struktūra

  • Dzūkų rinktinė: Vaidoto, Kęstučio, Margio ir Geležinio Vilko tėvūnijos.
  • Merkio (Kazimieraičio) rinktinė: Merkinės 1-asis, Varėnos 3-iasis, Marcinkonių-Druskininkų 2-asis batalionai, Gardino grupė, Vanago ir Vytauto tėvūnijos.
  • Geležinio Vilko rinktinė, 1946 m. prijungta prie Merkio (Kazimieraičio) rinktinės.
  • Šarūno rinktinė, prie Dainavos apygardos prijungta 1947 m. birželio 26 d.: Vytenio ir Mindaugo tėvūnijos, Juozapavičiaus grupė.

Vadai

Apygardos įkūrimas

1946 m. balandis

Juozas Vitkus-Kazimieraitis

Partizanas Juozas Vitkus-Kazimieraitis
1945 m. lapkritis–1946 m. balandis

Dominikas Jėčys-Ąžuolis

Partizanas Dominikas Jėčys-Ąžuolis
1946 m. gegužė–1947 m. rugpjūtis

Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Partizanas Adolfas Ramanauskas-Vanagas
1947 m. rugsėjis–1948 m. spalis

L. e. p. Benediktas Labėnas-Kariūnas

Partizanas Benediktas Labėnas-Kariūnas
1948 m. spalis–1949 m. kovas

Lionginas Baliukevičius-Dzūkas

Partizanas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas
1949 m. gegužė–1950 m. birželis

Juozas Gegužis-Diemedis

Partizanas Juozas Gegužis-Diemedis
1950 m. liepa–1951 m. rugsėjis

Vincas Daunoras-Ungurys

Partizanas Vincas Daunoras-Ungurys
1951 m. spalis–1954 m. rugpjūtis

Apygardos panaikinimas

Sunaikintas apygardos štabas,
pavieniai partizanai veikė iki 1954 m. vasaros
1952 m. rugpjūtis

Teritorija

Dabartiniai Kaišiadorių, Širvintų ir Trakų rajonai, Elektrėnų savivaldybė, dalis Jonavos, Kauno ir Ukmergės rajonų.

Veiklos laikotarpis

1944 vasara–1950 m. lapkričio 25 d.

Faktiškai veikė nuo 1944 m. vasaros. 1945 m. sausio mėn. oficialiai įkurta 5-oji LLA apylinkė (rajonas), kuri 1945 m. balandžio mėn. pavadinta 5-ąja LLA apygarda, o 1945 m. gruodžio 1 d. – Didžiosios Kovos apygarda. 1946 m. liepos mėn.–1947 m. gruodžio mėn. apygarda buvo kontroliuojama per MGB agentą Vytautą Pečiūrą-Griežtą 1947 m. gruodžio mėn.–1948 m. rugpjūčio mėn. faktiškai Didžiosios Kovos vado nebuvo (šias pareigas ėjo į MGB pinkles įkliuvęs Petras Klimavičius-Uosis). 1948 m. A rinktinė liko be vadovybės, veikė tik atskiri būriai. Nuo 1949 m. gruodžio mėn. Didžiosios Kovos apygarda oficialiai paskirto vado neturėjo, šias pareigas ėjo B rinktinės vadas Kazys Puodžiūnas-Titnagas.

Panaikinta 1950 m. lapkričio 25 d. Rytų Lietuvos partizanų srities vado įsakymui. Paskutinis apygardos partizanas Stasys Kuzinevičius-Kukalis, žuvo 1956 m. rugpjūčio 12 d.

Struktūra

  • A rinktinė
    1-asis, 2-asis, 3-iasis, 4-asis, 5-asis ir 6-asis batalionai (nuo 1947 m. vasaros – 4 batalionai). Sunaikinta 1948 m.
  • B rinktinė
    1-asis, 2-asis, 3-iasis, 4-asis ir 5-asis batalionai.

Vadai

Apygardos įkūrimas

1944 m. vasarą

Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias

Partizanas Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias
1944 m. vasara–1945 m. sausis

Mečislovas Kestenis (Mykolas Kareckas)-Serbentas

Partizanas Mečislovas Kestenis (Mykolas Kareckas)-Serbentas
1945 m. sausis–1945m. balandis

Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias

Partizanas Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias
1945 m. balandis–1946 m. liepa

Alfonsas Morkūnas-Plienas

Partizanas Alfonsas Morkūnas-Plienas
1948 m. rugpjūtis–1949 m. gruodis

Apygardos panaikinimas

Apygarda panaikinta Rytų Lietuvos
partizanų srities vado įsakymu
1950 m. lapkričio 25 d.

Teritorija

Jungtinė Kęstučio apygarda

Dabartiniai Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Akmenės ir Joniškio rajonai, Pagėgių savivaldybė, besiribojančios Pakruojo, Radviliškio, Kėdainių ir Kauno rajonų dalys.

Kęstučio apygarda

Dabartiniai Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko ir Raseinių rajonai. Pagėgių savivaldybė, dalis Kelmės rajono.

Veiklos laikotarpis

1946 m. rugsėjo 12 d.–1953 m. vasara

Jungtinė Kęstučio apygarda įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d., sujungus tose apylinkėse jau veikusius atskirus partizanų junginius. 1948 m. balandžio mėn. iš keturių apygardos rinktinių įsteigus Prisikėlimo apygardą, Jungtinė Kęstučio apygarda pavadinta Kęstučio apygarda.

Sunaikinta 1953 m. Paskutiniai apygardos vadai žuvo tų metų vasarą. Paskutinis apygardos partizanas Edmyndas Kmita-Evaldas žuvo 1961 m. lapkričio 9 d.

Struktūra

Jungtinė Kęstučio apygarda

  • Šerno (vėliau – Savanorio, Knygnešio, Gintaro) rinktinė.
  • Žalčio (vėliau – Naro, Žuvėdros, Vaidoto) rinktinė.
  • Lydžio (vėliau – Aukuro) rinktinė.
  • Lietuvos laisvės gynėjų (vėliau – Trijų lelijų) rinktinė (panaikinta 1947 m. vasarą).
  • Vytauto Didžioji (vėliau – Atžalyno) rinktinė.
  • Povilo Lukšio (vėliau – Maironio) rinktinė.
  • Genio (vėliau – Voverės) rinktinė.

Kęstučio apygarda

  • Aukuro (nuo 1949 m. pr. – Butigeidžio) rinktinė, 1951 m. pabaigoje perduota Žemaičių apygardai: Švyturio (vėliau – Nemuno, Dariaus), Marso (vėliau – Šalnos) ir Visvydo rajonai (vėliau – tėvūnijos).
  • Gintaro (vėliau – Birutės) rinktinė: Dubysos ir Mindaugo-Daugirdo rajonai (vėliau – tėvūnijos)
  • Vaidoto rinktinė: Dainavos, Tulpės ir Neringos rajonai (vėliau – tėvūnijos).

Vadai

Apygardos įkūrimas

1946 m. rugsėjo 12 d.

Juozas Kasperavičius-Šilas, Angis, Visvydas

Partizanas Juozas Kasperavičius-Šilas, Angis, Visvydas
1946 m. rugsėjis–1947 m. balandis

Jungtinė Kęstučio apygarda pavadinta Kęstučio apygarda

1948 m. balandis

Jonas Žemaitis-Tylius

Partizanas Jonas Žemaitis-Tylius
1947 m. gegužė–1948 m. liepa

Henrikas Danilevičius-Vidmantas

Partizanas Henrikas Danilevičius-Vidmantas
1948 m. liepa–1949 m. balandis

Aleksas Miliulis-Neptūnas, Algimantas

Partizanas Aleksas Miliulis-Neptūnas, Algimantas
1949 m. balandis–birželis

Antanas Bakšys-Germantas

Partizanas Antanas Bakšys-Germantas
1949 m. birželis–1951 m. gegužė

Povilas Morkūnas-Rimantas, Drakas

Partizanas Povilas Morkūnas-Rimantas, Drakas
1952 m. gegužė–193 m. birželis

Jonas Vilčinskas-Algirdas

Partizanas Jonas Vilčinskas-Algirdas
1953 m. birželis–rugsėjis

Apygardos panaikinimas

Apygarda sunaikinta, paskutiniai apygardos vadai
žuvo 1953 m. vasarą
1953 m. vasara

Teritorija

Dabartiniai Akmenės, Joniškio, Šiaulių ir Radviliškio rajonai bei besiribojančios Kauno, Kėdainių, Raseinių, Kelmės ir Pakruojo rajonų dalys.

Veiklos laikotarpis

1948 m. balandis–1952 m. gegužė

Įkurta 1948 m. balandžio 1 d., iš Jungtinės Kęstučio apygardos suformavus dvi apygardas.

Panaikinta 1952 m. gegužės mėn., kai dviejų rinktinių likučiai buvo įtraukti į kitas apygardas: Kunigaikščio Žvelgaičio – į Žemaičių, o Povilo Lukšio – į Kęstučio. Paskutinis partizanas Kostas Liuberskis-Žvainys žuvo 1969 m. spalio 2 d.

Struktūra

  • Atžalyno rinktinė (išformuota 1948 m. balandžio mėn. pabaigoje).
  • Lietuvos žalioji rinktinė: Trispalvės, Alkos, ir Kovo rajonai (vėliau – tėvūnijos).
  • Maironio (nuo 1952 m. vasario mėn. – Povilo Lukšio) rinktinė: Kudirkos (vėliau – Mindaugo), Birutės ir Kęstučio rajonai (nuo 1949 m. vasaros – tėvūnijos).
  • Voverės (nuo 1948 m. gegužės mėn. – Kunigaikščio Žvelgaičio) rinktinė: Erelio (nuo 1949 m. vasaros – Partizano Tautvydo tėvūnija), Gervės (Simono Daukanto tėvūnija) ir Sakalo (Juozapavičiaus tėvūnija) rajonai.

Vadai

Apygardos įkūrimas

1948 m. balandžio 1 d.

Petras Bartkus-Mažrimas

Partizanas Petras Bartkus-Mažrimas
1948 m. balandis–liepa

Leonardas Grigonis-Užpalis

Partizanas Leonardas Griginos-Užpalis
1948 m. liepa–1949 m. liepa

Povilas Morkūnas-Rimantas

Partizanas Povilas Morkūnas-Rimantas
1949 m. rugpjūtis–1951 m. rugpjūtis

Juozas Paliūnas-Rytas

Partizanas Antanas Starkus-Blinda, Montė
1951 m. rugpjūtis–1952 m. gegužė

Apygardos panaikinimas

1952 m. gegužė

Teritorija

Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio apskritys bei dalis Lazdijų ir Alytaus apskričių.

Veiklos laikotarpis

1945 m. rugpjūtis–1952 m. vasara

Įkurta 1945 m. rugpjūčio 15 d. Marijampolės aps. Skardupių parapijos klebonijoje. Vienas iš iniciatorių – kun. Antanas Ylius. 1946 m. balandžio mėn. įkurtas Pietų Lietuvos partizanų štabas, sujungęs Tauro ir A (Dainavos) apygardas į sritį. Prie Tauro apygardos sunaikinimo prisidėjo paskutinis jos vadas J. Jankauskas-Demonas, suimtas ir užverbuotas 1952 m. vasarą, Kęstučio tėvūnijos vadas A. Bieliūnas-Kabelis, suimtas ir užverbuotas 1952 m. sausio mėn., ir Geležinio Vilko rinktinės vadas A. Šermukšnis-Žilvinas. Paskutinis Žalgirio rinktinės partizanas J. Balčius-Plutonas žuvo 1957 m. liepos 27 d.

Struktūra (1949 m.)

  • Vytauto rinktinė: Kęstučio, Gedimino ir Ąžuolo tėvūnijos.
  • Žalgirio rinktinė: Trispalvės vėliavos, Šturmo, Vasario 16-osios. S. Dariaus ir S. Girėno tėvūnijos.
  • Geležinio Vilko rinktinė: Gedimino, Vyčio ir Dešinio tėvūnijos.

Vadai

Apygardos įkūrimas

1945 m. rugpjūčio 15 d.

Leonas Taunys-Kovas

Partizanas Leonas Taunys-Kovas
1945 m. rugpjūtis–spalis

Zigmas Drunga-Mykolas, Jonas

Partizanas Zigmas Drunga-Mykolas, Jonas
1945 m. spalis–1946 m. birželis

Antanas Baltūsis-Žvejys

Partizanas Antanas Baltūsis-Žvejys
1946 m. liepa–1948 m. vasaris

Jonas Aleščikas-Rymantas

Partizanas Jonas Aleščikas-Rymantas
1948 m. balandis–rugpjūtis

Aleksandras Grybinas-Faustas

Partizanas Aleksandras Grybinas-Faustas
1948 m. spalis–1949 m. rugsėjis

Viktoras Vitkauskas-Saidokas

Partizanas Viktoras Vitkauskas-Saidokas
1949 m. spalis–1951 m. vasaris

Juozas Jankauskas-Demonas

1952-06 suimtas, užverbuotas sovietinio saugumo agentu slap. Berželis
Partizanas Juozas Jankauskas-Demonas
1951 m. balandis–1952 m. birželis

Apygardos panaikinimas

1952 m. vasara

Teritorija

1944–1950 m. – dabartinių Panevėžio, Ukmergės, Kėdainių ir Jonavos rajonų dalys.

1951–1953 m. – dabartiniai Biržų, Pasvalio ir Panevėžio rajonai, dalis Ukmergės, Jonavos ir Kėdainių rajonų.

Veiklos laikotarpis

1944 m. pabaiga–1953 m. sausis

Įkurta 1944 m. pabaigoje. 1950 m. lapkričio mėn. panaikinus Algimanto apygardą, prie Vyčio apygardos buvo prijungta Žalioji rinktinė. Žuvus pareigūnams 1951 m. sausio mėn. Briedžio ir Krištaponio rinktinės buvo sujungtos į Gedimino rinktinę. 1951 m. rugpjūčio mėn. prie Vyčio apygardos prijungti savarankiškai veikę Biržų krašto kovotojai ir įkurta Sierakausko tėvūnija, kuri 1951 m. rugsėjo mėn., pavadinta Pilėnų tėvūnija. Žuvus paskutiniam apygardos vadui 1953 m. sausio mėn. apygardos štabas nebuvo atkurtas. Paskutinis apygardos partizanas Vytautas Zakaras-Povas žuvo 1956 m. rugsėjo 14 d.

Struktūra

  • Panevėžio rinktinė (1 ir 2 rajonai)
  • Ukmergės rinktinė (3 ir 4 rajonai)
  • Nuo 1949 m. balandžio mėn. – Krištaponio (1 ir 2 rajonai) ir Briedžio (3 ir 4 rajonai) rinktinės.
  • Nuo 1951 m. – Gedimino (Aušros, Trimito, Varpo tėvūnijos) ir Žalioji (Gedimino, Kęstučio, Pilėnų tėvūnijos) rinktinės.

Vadai

Apygardos įkūrimas

1944 m. pabaiga

Juozas Krikštaponis

Partizanas Juozas Krikštaponis
1944 m. pabaiga–1945 m. sausis

Danielius Vaitelis-Briedis

Partizanas Danielius Vaitelis-Briedis
1945 m. sausis–1948 m. gegužė

Alfonsas Smetona-Žygaudas

Partizanas Alfonsas Smetona-Žygaudas
1948 m. gegužė–1950 m. balandis

Bronius Karbočius-Bitė, Algimantas

Partizanas Bronius Karbočius-Bitė, Algimantas
1951 m. gegužė–1953 m. sausis

Apygardos panaikinimas

Žuvus paskutiniam partizanui
apygardos štabas nebuvo atkurtas
1953 m. sausis

Teritorija

Dabartiniai Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Mažeikių, Plungės ir Telšių rajonai, Rietavo savivaldybė bei dalis Akmenės, Šiaulių ir Kelmės rajonų.

Veiklos laikotarpis

1945 m. kovas–1953 m.

1945 m. kovo mėn. Adolfo Kubiliaus ir Adolfo Eidimto iniciatyva įkurtas Žemaičių legionas, kuris sujungė Žemaitijoje nuo 1944 m. pabaigos veikusias Lietuvos laisvės armijos struktūras. 1946 m. balandžio 17 d. Žemaičių legionas pavadintas Žemaičių apygarda.

Sunaikinta 1953 m. Paskutinis apygardos vadas žuvo 1953 m. rugpjūčio mėn. Pavieniai partizanai dar veikė iki 1954 m. Paskutinis apygardos partizanas Pranas Končius-Adomas žuvo 1965 m. liepos 15 d.

Struktūra

  • Alkos rinktinė: Ylakių, Sedos, Tirkšlių, Viekšnių ir Židikų kuopos. Sunaikinta 1949 m.
  • Kardo rinktinės 1 rajonas: Kretingos (Širvydo), Palangos (Narimanto), Skuodo (Skirmanto), Darbėnų (Vizbuto), Mosėdžio (Tautvaišo), Salantų (Tauragio) ir Platelių (Žygimanto) kuopos;
  • 2 rajonas: Kartenos (Buganto), Kulių (Daugvaišo), Gargždų (Vygimanto), Endriejavo (Kaributo) ir Veiviržėnų (Nameikos) kuopos.
  • Šatrijos rinktinės Laisvūnų (vėliau – Neptūno, Šerno) rajonas (vėliau – tėvūnija): Alsėdžių, Telšių ir Žarėnų kuopos; Minijos (vėliau – Jupiterio, Marso, Merkio) rajonas (vėliau – tėvūnija): Plungės, Rietavo ir Tverų kuopos; Džiugio (Verkio) rajonas (vėliau – tėvūnija): Luokės, Nevarėnų ir Varnių kuopos. Vytenio rinktinė: 3 rajonai (vėliau – tėvūnijos) po 3 kuopas.

Vadai

Įkurtas Žemaičių legionas

1945 m. kovas

Šarūnas Jazdauskas-Nurmis

1945 m. balandis–1945 m. vasara

Adolfas Kubilius-Balys

Partizanas Adolfas Kubilius-Balys
1945 m. kovas–balandis

Jonas Semaška-Liepa

Partizanas Antanas Starkus-Blinda, Montė
1945 m. spalis–1946 m. balandis

Žemaičių legionas pavadintas Žemaičių apygarda

1946 m. balandžio 17 d.

Fortūnatas Ašoklis-Juozas, Vilkas, Mindaugas

1946 m. balandis–rugsėjis

Kazimieras Antanavičius-Tauras

Partizanas Kazimieras Antanavičius-Tauras
1946 m. rugsėjis–1947 m. balandis

Juozas Vygantas-Ivanauskas

1947 m. balandis–spalis

Kazys Juozaitis-Meteoras

1947 m. balandžio–birželio mėn.
laikė save apygardos vadu
1947 m. balandis–birželis

Aleksandras Milaševičius-Radvila, Ruonis

Partizanas Aleksandras Milaševičius-Radvila, Ruonis
1948 m. vasaris–birželis

Vladas Montvydas-Etmonas

Partizanas Vladas Montvydas-Etmonas
1948 m. birželis–1953 m. rugpjūtis

Apygardos panaikinimas

1953 m.
Algimanto apygarda

Teritorija

Dabartiniai Anykščių, Kupiškio, Panevėžio, Rokiškio, Utenos, Zarasų rajonai.

Veiklos laikotarpis

1947 m. gegužė–1950 m. lapkritis

Algimanto apygarda įkurta 1947 m. gegužės 1 d., sujungus Panevėžio, Kupiškio ir Rokiškio apskrityse veikusius partizanų junginius, priklaususius Vytauto apygardai.
1950 m. lapkričio 25 d. Rytų Lietuvos srities vado įsakymu Algimanto apygarda panaikinta.

Struktūra

  • Šarūno rinktinė;
  • Kunigaikščio Margio rinktinė;
  • Žalioji rinktinė (nuo 1947 m. rugpjūčio prisijungė prie Algimanto apygardos, o 1950 m. rudenį buvo perduota Vyčio apygardai).

Vadai

Apygardos įkūrimas

1947 m. gegužės 1 d.

Antanas Slučka-Šarūnas

Partizanas Antanas Slučka-Šarūnas
1947 m. gegužė–1948 m. spalis

Antanas Starkus-Blinda, Montė

Partizanas Antanas Starkus-Blinda, Montė
1948 m. spalis–1949 m. lapkričio 1 d.

Apygardos panaikinimas

1950 m. lapkričio 25 d.
Vytauto apygarda

Teritorija

Dabartiniai Anykščių, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Panevėžio, Rokiškio, Švenčionių, Utenos, Zarasų rajonai.

Veiklos laikotarpis

1945 m. rugpjūtis–1952 m.

Vytauto apygarda įkurta 1945 m. rugpjūčio mėnesį, apjungus Utenos apskrities, dalyje Zarasų ir Švenčionių apskričių veikusias Tigro, Lokio ir Šarūno (nuo 1946 m. – Liūto) rinktines. Kupiškio, Rokiškio ir Panevėžio apskrityse veikę partizanų junginiai: Šarūno (Kupiškio) ir Žaliosios rinktinės Vytauto apygardai priklausė tik 1946–1947 ir 1950–1952 metais.
Sunaikinta 1952 m. Paskutinis aktyvus Vytauto apygardos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas slapstėsi iki 1965 m. kovo 17 d., kuomet buvo susektas ir nusišovė. Kitas partizanas, slapstęsis iki pat savo mirties, buvo Stasys Guiga-Tarzanas, miręs 1986 m.

Struktūra

  • Lokio rinktinė;
  • Tigro rinktinė;
  • Liūto (iki 1946 m. – Šarūno) rinktinė;
  • Šarūno (Kupiškio) rinktinė, nuo 1947 m. gegužės 1 d. buvo įtraukta į Algimanto apygardą;
  • Vaižganto rinktinė (suformuota 1950 m. lapkričio 15 d., sujungus Šarūno ir Kunigaikščio Margio rinktines).

Vadai

Apygardos įkūrimas

1945 m. rugpjūtis

Jonas Kimštas-Dobilas, Žalgiris

Partizanas Jonas Kimštas-Dobilas, Žalgiris
1945 m. rugpjūtis

Vladas Mikulėnas-Lubinas

Partizanas Antanas Starkus-Blinda, Montė
1945 m. rugsėjis–gruodis

Bronius Zinkevičius-Artojas

1945 m. gruodis–1946 m. spalis

Jonas Kimštas-Dobilas, Žalgiris

Partizanas Jonas Kimštas-Dobilas, Žalgiris
1946 m. spalis–1947 m. birželis

Bronius Kalytis-Siaubas

1951-12-20 suimtas, užverbuotas
sovietinio saugumo agentu
slap. Ramojus
Partizanas Bronius Kalytis-Siaubas
1949 m. kovas–1951 m. gruodis

Vincas Kaulinis-Miškinis

Partizanas Vincas Kaulinis-Miškinis
1947 m. birželis–1949 m. kovas

Apygardos panaikinimas

1950 m. lapkričio 25 d.
Žalioji rinktinė

Teritorija

Dabartiniai Pakruojo ir Radviliškio rajonai, šiaurinė Panevėžio rajono ir  pietinė Pasvalio rajono dalys (žr. žemėlapį).

Veiklos laikotarpis

1945 m. kovas–1948 m. balandis

Žalioji rinktinė įkurta 1945 m. kovo mėn. 1945 m. vasarą ji buvo įjungta į vasario mėn. įkurtą 3-iąją Šiaurės LLA apygardą (nustojo veikti 1946  m. vasario 13 d. žuvus vadui Vladui Jozokui (Juozokui)-Petraičiui).
Apygardos štabas, vadovaudamas pavienėms partizanų grupėms, praktiškai veikė  kaip apygardos ir Žaliosios rinktinės vienu metu.
1948 m. balandžio 1 d. įkūrus Prisikėlimo apygardą dalis rinktinės pateko į jos sudėtį ir pavadinta Lietuvos Žaliąja rinktine, kita dalis tapo Algimanto apygardos dalimi. Jos pavadinimas ir toliau liko Žalioji rinktinė.

Vadai

Rinktinės įkūrimas

1945 m. kovas

Izidorius Pucevičius-Radvila

Partizanas Izidorius Pucevičius-Radvila
1945 m. kovo mėn.–1945 m. rugpjūčio 26 d.

Stepas Gerdžiūnas-Gegužis

Kartu buvo 3-iosios Šiaurės
LLA apygardos vadas
Partizanas Stepas Gerdžiūnas-Gegužis
1945 m. rugpjūčio 26 d.–1945 m. rugsėjo 6 d.

Vladas Jozokas (Juozokas)-Petraitis

Kartu buvo 3-iosios Šiaurės
LLA apygardos vadas
Partizanas Vladas Jozokas (Juozokas)-Petraitis
1945 m. rugsėjo 6 d.–1946 m. vasario 13 d.

Juozas Skačkausas-Strausas

Partizanas Juozas Skačkausas-Strausas
1946 m. vasario 13 d.–1947 m. spalio 30 d.

Rinktinės panaikinimas

Dalis rinktinės pateko į Prisikėlimo apygardos sudėtį,
kita dalis tapo Algimanto apygardos dalimi.
Jos pavadinimas ir toliau liko Žalioji rinktinė.
1948 m. balandžio 1 d.
Biržų kraštas

Dariaus ir Girėno apygarda

Įkurta 1947 m. gruodžio mėn., Petrui Tupėnui-Ąžuolui suvienijus iki tos savarankiškas dabartiniuose Biržų ir Pasvalio r. veikusias partizanų grupes. Apygarda veikė savarankiškai. Jos kaip struktūrinio vieneto veiklos trukmė nežinoma. Apygardos vadas – Petras Tupėnas-Ažuolas.

1951 m. rugpjūčio mėn. įkurta Sierakausko (vėliau – Pilėnų) tėvūnija, kuri sujungė Vabalninko, Biržų, taip pat dalį Rokiškio ir Pandėlio apylinkėse veikusių partizanų grupių. Tėvūnija prijungta prie Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės.

Albino Tindžiulio-Dėdės junginys (būrys)

1947 m. gruodis–1951 m. rugpjūtis

Vadovaujamas Albino Tindžiulio-Dėdės, savarankiškai veikė 1945 m.–1949 m. vasario mėn. Biržų aps. Vabalninko, Biržų, Papilio vls. ir Kupiškio aps. Kupiškio vls. (dabar – Biržų r. ir dalis Kupiškio r.).
Po A. Tindžiulio-Dėdės žūties atskiri šiam junginiui priklausę partizanų būriai veikė savarankiškai, dauguma jų prisijungė prie 1951 m. įkurtos Pilėnų tėvūnijos.

Albinas Tindžiulis-Dėdė

Partizanas Albinas Tindžiulis-Dėdė
1947 m. gruodis–1951 m. rugpjūtis
Dainavos apygarda

Teritorija

Dabartiniai Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonai bei besiribojančios Marijampolės, Prienų, Trakų ir Šalčininkų rajonų dalys.

Veiklos laikotarpis

1946 m. balandis–1952 m. rugpjūtis

Įkurta 1946 m. balandžio mėn. Pagrindu tapo A apygardos, įkurtos 1945 m. lapkričio 18 d., ir Dzūkų rinktinės, įkurtos 1945 m. birželio mėn., susijungimas.
1952 m. rugpjūčio mėn. buvo sunaikintas apygardos štabas, pavieniai partizanai veikė iki 1954 m. vasaros. A. Ramanauskas-Vanagas, tuometinis LLKS ginkluotųjų pajėgų vadas, suimtas 1956 m.

Struktūra

  • Dzūkų rinktinė: Vaidoto, Kęstučio, Margio ir Geležinio Vilko tėvūnijos.
  • Merkio (Kazimieraičio) rinktinė: Merkinės 1-asis, Varėnos 3-iasis, Marcinkonių-Druskininkų 2-asis batalionai, Gardino grupė, Vanago ir Vytauto tėvūnijos.
  • Geležinio Vilko rinktinė, 1946 m. prijungta prie Merkio (Kazimieraičio) rinktinės.
  • Šarūno rinktinė, prie Dainavos apygardos prijungta 1947 m. birželio 26 d.: Vytenio ir Mindaugo tėvūnijos, Juozapavičiaus grupė.

Vadai

Apygardos įkūrimas

1946 m. balandis

Juozas Vitkus-Kazimieraitis

Partizanas Juozas Vitkus-Kazimieraitis
1945 m. lapkritis–1946 m. balandis

Dominikas Jėčys-Ąžuolis

Partizanas Dominikas Jėčys-Ąžuolis
1946 m. gegužė–1947 m. rugpjūtis

Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Partizanas Adolfas Ramanauskas-Vanagas
1947 m. rugsėjis–1948 m. spalis

L. e. p. Benediktas Labėnas-Kariūnas

Partizanas Benediktas Labėnas-Kariūnas
1948 m. spalis–1949 m. kovas

Lionginas Baliukevičius-Dzūkas

Partizanas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas
1949 m. gegužė–1950 m. birželis

Juozas Gegužis-Diemedis

Partizanas Juozas Gegužis-Diemedis
1950 m. liepa–1951 m. rugsėjis

Vincas Daunoras-Ungurys

Partizanas Vincas Daunoras-Ungurys
1951 m. spalis–1954 m. rugpjūtis

Apygardos panaikinimas

Sunaikintas apygardos štabas,
pavieniai partizanai veikė iki 1954 m. vasaros
1952 m. rugpjūtis
Didžiosios kovos apygarda

Teritorija

Dabartiniai Kaišiadorių, Širvintų ir Trakų rajonai, Elektrėnų savivaldybė, dalis Jonavos, Kauno ir Ukmergės rajonų.

Veiklos laikotarpis

1944 vasara–1950 m. lapkričio 25 d.

Faktiškai veikė nuo 1944 m. vasaros. 1945 m. sausio mėn. oficialiai įkurta 5-oji LLA apylinkė (rajonas), kuri 1945 m. balandžio mėn. pavadinta 5-ąja LLA apygarda, o 1945 m. gruodžio 1 d. – Didžiosios Kovos apygarda. 1946 m. liepos mėn.–1947 m. gruodžio mėn. apygarda buvo kontroliuojama per MGB agentą Vytautą Pečiūrą-Griežtą 1947 m. gruodžio mėn.–1948 m. rugpjūčio mėn. faktiškai Didžiosios Kovos vado nebuvo (šias pareigas ėjo į MGB pinkles įkliuvęs Petras Klimavičius-Uosis). 1948 m. A rinktinė liko be vadovybės, veikė tik atskiri būriai. Nuo 1949 m. gruodžio mėn. Didžiosios Kovos apygarda oficialiai paskirto vado neturėjo, šias pareigas ėjo B rinktinės vadas Kazys Puodžiūnas-Titnagas.

Panaikinta 1950 m. lapkričio 25 d. Rytų Lietuvos partizanų srities vado įsakymui. Paskutinis apygardos partizanas Stasys Kuzinevičius-Kukalis, žuvo 1956 m. rugpjūčio 12 d.

Struktūra

  • A rinktinė
    1-asis, 2-asis, 3-iasis, 4-asis, 5-asis ir 6-asis batalionai (nuo 1947 m. vasaros – 4 batalionai). Sunaikinta 1948 m.
  • B rinktinė
    1-asis, 2-asis, 3-iasis, 4-asis ir 5-asis batalionai.

Vadai

Apygardos įkūrimas

1944 m. vasarą

Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias

Partizanas Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias
1944 m. vasara–1945 m. sausis

Mečislovas Kestenis (Mykolas Kareckas)-Serbentas

Partizanas Mečislovas Kestenis (Mykolas Kareckas)-Serbentas
1945 m. sausis–1945m. balandis

Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias

Partizanas Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias
1945 m. balandis–1946 m. liepa

Alfonsas Morkūnas-Plienas

Partizanas Alfonsas Morkūnas-Plienas
1948 m. rugpjūtis–1949 m. gruodis

Apygardos panaikinimas

Apygarda panaikinta Rytų Lietuvos
partizanų srities vado įsakymu
1950 m. lapkričio 25 d.
Kęstučio apygarda

Teritorija

Jungtinė Kęstučio apygarda

Dabartiniai Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Akmenės ir Joniškio rajonai, Pagėgių savivaldybė, besiribojančios Pakruojo, Radviliškio, Kėdainių ir Kauno rajonų dalys.

Kęstučio apygarda

Dabartiniai Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko ir Raseinių rajonai. Pagėgių savivaldybė, dalis Kelmės rajono.

Veiklos laikotarpis

1946 m. rugsėjo 12 d.–1953 m. vasara

Jungtinė Kęstučio apygarda įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d., sujungus tose apylinkėse jau veikusius atskirus partizanų junginius. 1948 m. balandžio mėn. iš keturių apygardos rinktinių įsteigus Prisikėlimo apygardą, Jungtinė Kęstučio apygarda pavadinta Kęstučio apygarda.

Sunaikinta 1953 m. Paskutiniai apygardos vadai žuvo tų metų vasarą. Paskutinis apygardos partizanas Edmyndas Kmita-Evaldas žuvo 1961 m. lapkričio 9 d.

Struktūra

Jungtinė Kęstučio apygarda

  • Šerno (vėliau – Savanorio, Knygnešio, Gintaro) rinktinė.
  • Žalčio (vėliau – Naro, Žuvėdros, Vaidoto) rinktinė.
  • Lydžio (vėliau – Aukuro) rinktinė.
  • Lietuvos laisvės gynėjų (vėliau – Trijų lelijų) rinktinė (panaikinta 1947 m. vasarą).
  • Vytauto Didžioji (vėliau – Atžalyno) rinktinė.
  • Povilo Lukšio (vėliau – Maironio) rinktinė.
  • Genio (vėliau – Voverės) rinktinė.

Kęstučio apygarda

  • Aukuro (nuo 1949 m. pr. – Butigeidžio) rinktinė, 1951 m. pabaigoje perduota Žemaičių apygardai: Švyturio (vėliau – Nemuno, Dariaus), Marso (vėliau – Šalnos) ir Visvydo rajonai (vėliau – tėvūnijos).
  • Gintaro (vėliau – Birutės) rinktinė: Dubysos ir Mindaugo-Daugirdo rajonai (vėliau – tėvūnijos)
  • Vaidoto rinktinė: Dainavos, Tulpės ir Neringos rajonai (vėliau – tėvūnijos).

Vadai

Apygardos įkūrimas

1946 m. rugsėjo 12 d.

Juozas Kasperavičius-Šilas, Angis, Visvydas

Partizanas Juozas Kasperavičius-Šilas, Angis, Visvydas
1946 m. rugsėjis–1947 m. balandis

Jungtinė Kęstučio apygarda pavadinta Kęstučio apygarda

1948 m. balandis

Jonas Žemaitis-Tylius

Partizanas Jonas Žemaitis-Tylius
1947 m. gegužė–1948 m. liepa

Henrikas Danilevičius-Vidmantas

Partizanas Henrikas Danilevičius-Vidmantas
1948 m. liepa–1949 m. balandis

Aleksas Miliulis-Neptūnas, Algimantas

Partizanas Aleksas Miliulis-Neptūnas, Algimantas
1949 m. balandis–birželis

Antanas Bakšys-Germantas

Partizanas Antanas Bakšys-Germantas
1949 m. birželis–1951 m. gegužė

Povilas Morkūnas-Rimantas, Drakas

Partizanas Povilas Morkūnas-Rimantas, Drakas
1952 m. gegužė–193 m. birželis

Jonas Vilčinskas-Algirdas

Partizanas Jonas Vilčinskas-Algirdas
1953 m. birželis–rugsėjis

Apygardos panaikinimas

Apygarda sunaikinta, paskutiniai apygardos vadai
žuvo 1953 m. vasarą
1953 m. vasara
Prisikėlimo apygarda

Teritorija

Dabartiniai Akmenės, Joniškio, Šiaulių ir Radviliškio rajonai bei besiribojančios Kauno, Kėdainių, Raseinių, Kelmės ir Pakruojo rajonų dalys.

Veiklos laikotarpis

1948 m. balandis–1952 m. gegužė

Įkurta 1948 m. balandžio 1 d., iš Jungtinės Kęstučio apygardos suformavus dvi apygardas.

Panaikinta 1952 m. gegužės mėn., kai dviejų rinktinių likučiai buvo įtraukti į kitas apygardas: Kunigaikščio Žvelgaičio – į Žemaičių, o Povilo Lukšio – į Kęstučio. Paskutinis partizanas Kostas Liuberskis-Žvainys žuvo 1969 m. spalio 2 d.

Struktūra

  • Atžalyno rinktinė (išformuota 1948 m. balandžio mėn. pabaigoje).
  • Lietuvos žalioji rinktinė: Trispalvės, Alkos, ir Kovo rajonai (vėliau – tėvūnijos).
  • Maironio (nuo 1952 m. vasario mėn. – Povilo Lukšio) rinktinė: Kudirkos (vėliau – Mindaugo), Birutės ir Kęstučio rajonai (nuo 1949 m. vasaros – tėvūnijos).
  • Voverės (nuo 1948 m. gegužės mėn. – Kunigaikščio Žvelgaičio) rinktinė: Erelio (nuo 1949 m. vasaros – Partizano Tautvydo tėvūnija), Gervės (Simono Daukanto tėvūnija) ir Sakalo (Juozapavičiaus tėvūnija) rajonai.

Vadai

Apygardos įkūrimas

1948 m. balandžio 1 d.

Petras Bartkus-Mažrimas

Partizanas Petras Bartkus-Mažrimas
1948 m. balandis–liepa

Leonardas Grigonis-Užpalis

Partizanas Leonardas Griginos-Užpalis
1948 m. liepa–1949 m. liepa

Povilas Morkūnas-Rimantas

Partizanas Povilas Morkūnas-Rimantas
1949 m. rugpjūtis–1951 m. rugpjūtis

Juozas Paliūnas-Rytas

Partizanas Antanas Starkus-Blinda, Montė
1951 m. rugpjūtis–1952 m. gegužė

Apygardos panaikinimas

1952 m. gegužė
Tauro apygarda

Teritorija

Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio apskritys bei dalis Lazdijų ir Alytaus apskričių.

Veiklos laikotarpis

1945 m. rugpjūtis–1952 m. vasara

Įkurta 1945 m. rugpjūčio 15 d. Marijampolės aps. Skardupių parapijos klebonijoje. Vienas iš iniciatorių – kun. Antanas Ylius. 1946 m. balandžio mėn. įkurtas Pietų Lietuvos partizanų štabas, sujungęs Tauro ir A (Dainavos) apygardas į sritį. Prie Tauro apygardos sunaikinimo prisidėjo paskutinis jos vadas J. Jankauskas-Demonas, suimtas ir užverbuotas 1952 m. vasarą, Kęstučio tėvūnijos vadas A. Bieliūnas-Kabelis, suimtas ir užverbuotas 1952 m. sausio mėn., ir Geležinio Vilko rinktinės vadas A. Šermukšnis-Žilvinas. Paskutinis Žalgirio rinktinės partizanas J. Balčius-Plutonas žuvo 1957 m. liepos 27 d.

Struktūra (1949 m.)

  • Vytauto rinktinė: Kęstučio, Gedimino ir Ąžuolo tėvūnijos.
  • Žalgirio rinktinė: Trispalvės vėliavos, Šturmo, Vasario 16-osios. S. Dariaus ir S. Girėno tėvūnijos.
  • Geležinio Vilko rinktinė: Gedimino, Vyčio ir Dešinio tėvūnijos.

Vadai

Apygardos įkūrimas

1945 m. rugpjūčio 15 d.

Leonas Taunys-Kovas

Partizanas Leonas Taunys-Kovas
1945 m. rugpjūtis–spalis

Zigmas Drunga-Mykolas, Jonas

Partizanas Zigmas Drunga-Mykolas, Jonas
1945 m. spalis–1946 m. birželis

Antanas Baltūsis-Žvejys

Partizanas Antanas Baltūsis-Žvejys
1946 m. liepa–1948 m. vasaris

Jonas Aleščikas-Rymantas

Partizanas Jonas Aleščikas-Rymantas
1948 m. balandis–rugpjūtis

Aleksandras Grybinas-Faustas

Partizanas Aleksandras Grybinas-Faustas
1948 m. spalis–1949 m. rugsėjis

Viktoras Vitkauskas-Saidokas

Partizanas Viktoras Vitkauskas-Saidokas
1949 m. spalis–1951 m. vasaris

Juozas Jankauskas-Demonas

1952-06 suimtas, užverbuotas sovietinio saugumo agentu slap. Berželis
Partizanas Juozas Jankauskas-Demonas
1951 m. balandis–1952 m. birželis

Apygardos panaikinimas

1952 m. vasara
Vyčio apygarda

Teritorija

1944–1950 m. – dabartinių Panevėžio, Ukmergės, Kėdainių ir Jonavos rajonų dalys.

1951–1953 m. – dabartiniai Biržų, Pasvalio ir Panevėžio rajonai, dalis Ukmergės, Jonavos ir Kėdainių rajonų.

Veiklos laikotarpis

1944 m. pabaiga–1953 m. sausis

Įkurta 1944 m. pabaigoje. 1950 m. lapkričio mėn. panaikinus Algimanto apygardą, prie Vyčio apygardos buvo prijungta Žalioji rinktinė. Žuvus pareigūnams 1951 m. sausio mėn. Briedžio ir Krištaponio rinktinės buvo sujungtos į Gedimino rinktinę. 1951 m. rugpjūčio mėn. prie Vyčio apygardos prijungti savarankiškai veikę Biržų krašto kovotojai ir įkurta Sierakausko tėvūnija, kuri 1951 m. rugsėjo mėn., pavadinta Pilėnų tėvūnija. Žuvus paskutiniam apygardos vadui 1953 m. sausio mėn. apygardos štabas nebuvo atkurtas. Paskutinis apygardos partizanas Vytautas Zakaras-Povas žuvo 1956 m. rugsėjo 14 d.

Struktūra

  • Panevėžio rinktinė (1 ir 2 rajonai)
  • Ukmergės rinktinė (3 ir 4 rajonai)
  • Nuo 1949 m. balandžio mėn. – Krištaponio (1 ir 2 rajonai) ir Briedžio (3 ir 4 rajonai) rinktinės.
  • Nuo 1951 m. – Gedimino (Aušros, Trimito, Varpo tėvūnijos) ir Žalioji (Gedimino, Kęstučio, Pilėnų tėvūnijos) rinktinės.

Vadai

Apygardos įkūrimas

1944 m. pabaiga

Juozas Krikštaponis

Partizanas Juozas Krikštaponis
1944 m. pabaiga–1945 m. sausis

Danielius Vaitelis-Briedis

Partizanas Danielius Vaitelis-Briedis
1945 m. sausis–1948 m. gegužė

Alfonsas Smetona-Žygaudas

Partizanas Alfonsas Smetona-Žygaudas
1948 m. gegužė–1950 m. balandis

Bronius Karbočius-Bitė, Algimantas

Partizanas Bronius Karbočius-Bitė, Algimantas
1951 m. gegužė–1953 m. sausis

Apygardos panaikinimas

Žuvus paskutiniam partizanui
apygardos štabas nebuvo atkurtas
1953 m. sausis
Žemaičių apygarda

Teritorija

Dabartiniai Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Mažeikių, Plungės ir Telšių rajonai, Rietavo savivaldybė bei dalis Akmenės, Šiaulių ir Kelmės rajonų.

Veiklos laikotarpis

1945 m. kovas–1953 m.

1945 m. kovo mėn. Adolfo Kubiliaus ir Adolfo Eidimto iniciatyva įkurtas Žemaičių legionas, kuris sujungė Žemaitijoje nuo 1944 m. pabaigos veikusias Lietuvos laisvės armijos struktūras. 1946 m. balandžio 17 d. Žemaičių legionas pavadintas Žemaičių apygarda.

Sunaikinta 1953 m. Paskutinis apygardos vadas žuvo 1953 m. rugpjūčio mėn. Pavieniai partizanai dar veikė iki 1954 m. Paskutinis apygardos partizanas Pranas Končius-Adomas žuvo 1965 m. liepos 15 d.

Struktūra

  • Alkos rinktinė: Ylakių, Sedos, Tirkšlių, Viekšnių ir Židikų kuopos. Sunaikinta 1949 m.
  • Kardo rinktinės 1 rajonas: Kretingos (Širvydo), Palangos (Narimanto), Skuodo (Skirmanto), Darbėnų (Vizbuto), Mosėdžio (Tautvaišo), Salantų (Tauragio) ir Platelių (Žygimanto) kuopos;
  • 2 rajonas: Kartenos (Buganto), Kulių (Daugvaišo), Gargždų (Vygimanto), Endriejavo (Kaributo) ir Veiviržėnų (Nameikos) kuopos.
  • Šatrijos rinktinės Laisvūnų (vėliau – Neptūno, Šerno) rajonas (vėliau – tėvūnija): Alsėdžių, Telšių ir Žarėnų kuopos; Minijos (vėliau – Jupiterio, Marso, Merkio) rajonas (vėliau – tėvūnija): Plungės, Rietavo ir Tverų kuopos; Džiugio (Verkio) rajonas (vėliau – tėvūnija): Luokės, Nevarėnų ir Varnių kuopos. Vytenio rinktinė: 3 rajonai (vėliau – tėvūnijos) po 3 kuopas.

Vadai

Įkurtas Žemaičių legionas

1945 m. kovas

Šarūnas Jazdauskas-Nurmis

1945 m. balandis–1945 m. vasara

Adolfas Kubilius-Balys

Partizanas Adolfas Kubilius-Balys
1945 m. kovas–balandis

Jonas Semaška-Liepa

Partizanas Antanas Starkus-Blinda, Montė
1945 m. spalis–1946 m. balandis

Žemaičių legionas pavadintas Žemaičių apygarda

1946 m. balandžio 17 d.

Fortūnatas Ašoklis-Juozas, Vilkas, Mindaugas

1946 m. balandis–rugsėjis

Kazimieras Antanavičius-Tauras

Partizanas Kazimieras Antanavičius-Tauras
1946 m. rugsėjis–1947 m. balandis

Juozas Vygantas-Ivanauskas

1947 m. balandis–spalis

Kazys Juozaitis-Meteoras

1947 m. balandžio–birželio mėn.
laikė save apygardos vadu
1947 m. balandis–birželis

Aleksandras Milaševičius-Radvila, Ruonis

Partizanas Aleksandras Milaševičius-Radvila, Ruonis
1948 m. vasaris–birželis

Vladas Montvydas-Etmonas

Partizanas Vladas Montvydas-Etmonas
1948 m. birželis–1953 m. rugpjūtis

Apygardos panaikinimas

1953 m.