Partizanų apygardos

Dabartiniai Anykščių, Kupiškio, Panevėžio, Rokiškio, Utenos, Zarasų rajonai.

Algimanto apygarda įkurta 1947 m. gegužės 1 d., sujungus Panevėžio, Kupiškio ir Rokiškio apskrityse veikusius partizanų junginius, priklaususius Vytauto apygardai.
1950 m. lapkričio 25 d. Rytų Lietuvos srities vado įsakymu Algimanto apygarda panaikinta.

• Šarūno rinktinė;
• Kunigaikščio Margio rinktinė;
• Žalioji rinktinė (nuo 1947 m. rugpjūčio prisijungė prie Algimanto apygardos, o 1950 m. rudenį buvo perduota Vyčio apygardai).

Dabartiniai Anykščių, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Panevėžio, Rokiškio, Švenčionių, Utenos, Zarasų rajonai.

Vytauto apygarda įkurta 1945 m. rugpjūčio mėnesį, apjungus Utenos apskrities, dalyje Zarasų ir Švenčionių apskričių veikusias Tigro, Lokio ir Šarūno (nuo 1946 m. – Liūto) rinktines. Kupiškio, Rokiškio ir Panevėžio apskrityse veikę partizanų junginiai: Šarūno (Kupiškio) ir Žaliosios rinktinės Vytauto apygardai priklausė tik 1946–1947 ir 1950–1952 metais.
Sunaikinta 1952 m. Paskutinis aktyvus Vytauto apygardos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas slapstėsi iki 1965 m. kovo 17 d., kuomet buvo susektas ir nusišovė. Kitas partizanas, slapstęsis iki pat savo mirties, buvo Stasys Guiga-Tarzanas, miręs 1986 m.

• Lokio rinktinė;
• Tigro rinktinė;
• Liūto (iki 1946 m. – Šarūno) rinktinė;
• Šarūno (Kupiškio) rinktinė, nuo 1947 m. gegužės 1 d. buvo įtraukta į Algimanto apygardą;
• Vaižganto rinktinė (suformuota 1950 m. lapkričio 15 d., sujungus Šarūno ir Kunigaikščio Margio rinktines).

Dabartiniai Pakruojo ir Radviliškio rajonai, šiaurinė Panevėžio rajono ir  pietinė Pasvalio rajono dalys (žr. žemėlapį).

Žalioji rinktinė įkurta 1945 m. kovo mėn. 1945 m. vasarą ji buvo įjungta į vasario mėn. įkurtą 3-iąją Šiaurės LLA apygardą (nustojo veikti 1946  m. vasario 13 d. žuvus vadui Vladui Jozokui (Juozokui)-Petraičiui).
Apygardos štabas, vadovaudamas pavienėms partizanų grupėms, praktiškai veikė  kaip apygardos ir Žaliosios rinktinės vienu metu.
1948 m. balandžio 1 d. įkūrus Prisikėlimo apygardą dalis rinktinės pateko į jos sudėtį ir pavadinta Lietuvos Žaliąja rinktine, kita dalis tapo Algimanto apygardos dalimi. Jos pavadinimas ir toliau liko Žalioji rinktinė.

Įkurta 1947 m. gruodžio mėn., Petrui Tupėnui-Ąžuolui suvienijus iki tos savarankiškas dabartiniuose Biržų ir Pasvalio r. veikusias partizanų grupes. Apygarda veikė savarankiškai. Jos kaip struktūrinio vieneto veiklos trukmė nežinoma. Apygardos vadas – Petras Tupėnas-Ažuolas.

1951 m. rugpjūčio mėn. įkurta Sierakausko (vėliau – Pilėnų) tėvūnija, kuri sujungė Vabalninko, Biržų, taip pat dalį Rokiškio ir Pandėlio apylinkėse veikusių partizanų grupių. Tėvūnija prijungta prie Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės.

Vadovaujamas Albino Tindžiulio-Dėdės, savarankiškai veikė 1945 m.–1949 m. vasario mėn. Biržų aps. Vabalninko, Biržų, Papilio vls. ir Kupiškio aps. Kupiškio vls. (dabar – Biržų r. ir dalis Kupiškio r.).
Po A. Tindžiulio-Dėdės žūties atskiri šiam junginiui priklausę partizanų būriai veikė savarankiškai, dauguma jų prisijungė prie 1951 m. įkurtos Pilėnų tėvūnijos.

Dabartiniai Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonai bei besiribojančios Marijampolės, Prienų, Trakų ir Šalčininkų rajonų dalys.

Įkurta 1946 m. balandžio mėn. Pagrindu tapo A apygardos, įkurtos 1945 m. lapkričio 18 d., ir Dzūkų rinktinės, įkurtos 1945 m. birželio mėn., susijungimas.
1952 m. rugpjūčio mėn. buvo sunaikintas apygardos štabas, pavieniai partizanai veikė iki 1954 m. vasaros. A. Ramanauskas-Vanagas, tuometinis LLKS ginkluotųjų pajėgų vadas, suimtas 1956 m.

• Dzūkų rinktinė: Vaidoto, Kęstučio, Margio ir Geležinio Vilko tėvūnijos.
• Merkio (Kazimieraičio) rinktinė: Merkinės 1-asis, Varėnos 3-iasis, Marcinkonių-Druskininkų 2-asis batalionai, Gardino grupė, Vanago ir Vytauto tėvūnijos.
• Geležinio Vilko rinktinė, 1946 m. prijungta prie Merkio (Kazimieraičio) rinktinės.
• Šarūno rinktinė, prie Dainavos apygardos prijungta 1947 m. birželio 26 d.: Vytenio ir Mindaugo tėvūnijos, Juozapavičiaus grupė.

Dabartiniai Kaišiadorių, Širvintų ir Trakų rajonai, Elektrėnų savivaldybė, dalis Jonavos, Kauno ir Ukmergės rajonų.

Faktiškai veikė nuo 1944 m. vasaros. 1945 m. sausio mėn. oficialiai įkurta 5-oji LLA apylinkė (rajonas), kuri 1945 m. balandžio mėn. pavadinta 5-ąja LLA apygarda, o 1945 m. gruodžio 1 d. – Didžiosios Kovos apygarda. 1946 m. liepos mėn.–1947 m. gruodžio mėn. apygarda buvo kontroliuojama per MGB agentą Vytautą Pečiūrą-Griežtą 1947 m. gruodžio mėn.–1948 m. rugpjūčio mėn. faktiškai Didžiosios Kovos vado nebuvo (šias pareigas ėjo į MGB pinkles įkliuvęs Petras Klimavičius-Uosis). 1948 m. A rinktinė liko be vadovybės, veikė tik atskiri būriai. Nuo 1949 m. gruodžio mėn. Didžiosios Kovos apygarda oficialiai paskirto vado neturėjo, šias pareigas ėjo B rinktinės vadas Kazys Puodžiūnas-Titnagas.

Panaikinta 1950 m. lapkričio 25 d. Rytų Lietuvos partizanų srities vado įsakymui. Paskutinis apygardos partizanas Stasys Kuzinevičius-Kukalis, žuvo 1956 m. rugpjūčio 12 d.

• A rinktinė
  1-asis, 2-asis, 3-iasis, 4-asis, 5-asis ir 6-asis batalionai (nuo 1947 m. vasaros – 4 batalionai). Sunaikinta 1948 m.

• B rinktinė
  1-asis, 2-asis, 3-iasis, 4-asis ir 5-asis batalionai.

Jungtinė Kęstučio apygarda

Dabartiniai Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Akmenės ir Joniškio rajonai, Pagėgių savivaldybė, besiribojančios Pakruojo, Radviliškio, Kėdainių ir Kauno rajonų dalys.

Kęstučio apygarda

Dabartiniai Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko ir Raseinių rajonai. Pagėgių savivaldybė, dalis Kelmės rajono.

Jungtinė Kęstučio apygarda įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d., sujungus tose apylinkėse jau veikusius atskirus partizanų junginius. 1948 m. balandžio mėn. iš keturių apygardos rinktinių įsteigus Prisikėlimo apygardą, Jungtinė Kęstučio apygarda pavadinta Kęstučio apygarda.

Sunaikinta 1953 m. Paskutiniai apygardos vadai žuvo tų metų vasarą. Paskutinis apygardos partizanas Edmyndas Kmita-Evaldas žuvo 1961 m. lapkričio 9 d.

Jungtinė Kęstučio apygarda

• Šerno (vėliau – Savanorio, Knygnešio, Gintaro) rinktinė.
• Žalčio (vėliau – Naro, Žuvėdros, Vaidoto) rinktinė.
• Lydžio (vėliau – Aukuro) rinktinė.
• Lietuvos laisvės gynėjų (vėliau – Trijų lelijų) rinktinė (panaikinta 1947 m. vasarą).
• Vytauto Didžioji (vėliau – Atžalyno) rinktinė.
• Povilo Lukšio (vėliau – Maironio) rinktinė.
• Genio (vėliau – Voverės) rinktinė.

Kęstučio apygarda

• Aukuro (nuo 1949 m. pr. – Butigeidžio) rinktinė, 1951 m. pabaigoje perduota Žemaičių apygardai: Švyturio (vėliau – Nemuno, Dariaus), Marso (vėliau – Šalnos) ir Visvydo rajonai (vėliau – tėvūnijos).
• Gintaro (vėliau – Birutės) rinktinė: Dubysos ir Mindaugo-Daugirdo rajonai (vėliau – tėvūnijos)
• Vaidoto rinktinė: Dainavos, Tulpės ir Neringos rajonai (vėliau – tėvūnijos).

Dabartiniai Akmenės, Joniškio, Šiaulių ir Radviliškio rajonai bei besiribojančios Kauno, Kėdainių, Raseinių, Kelmės ir Pakruojo rajonų dalys.

Įkurta 1948 m. balandžio 1 d., iš Jungtinės Kęstučio apygardos suformavus dvi apygardas.

Panaikinta 1952 m. gegužės mėn., kai dviejų rinktinių likučiai buvo įtraukti į kitas apygardas: Kunigaikščio Žvelgaičio – į Žemaičių, o Povilo Lukšio – į Kęstučio. Paskutinis partizanas Kostas Liuberskis-Žvainys žuvo 1969 m. spalio 2 d.

• Atžalyno rinktinė (išformuota 1948 m. balandžio mėn. pabaigoje).
• Lietuvos žalioji rinktinė: Trispalvės, Alkos, ir Kovo rajonai (vėliau – tėvūnijos).
• Maironio (nuo 1952 m. vasario mėn. – Povilo Lukšio) rinktinė: Kudirkos (vėliau – Mindaugo), Birutės ir Kęstučio rajonai (nuo 1949 m. vasaros – tėvūnijos).
• Voverės (nuo 1948 m. gegužės mėn. – Kunigaikščio Žvelgaičio) rinktinė: Erelio (nuo 1949 m. vasaros – Partizano Tautvydo tėvūnija), Gervės (Simono Daukanto tėvūnija) ir Sakalo (Juozapavičiaus tėvūnija) rajonai.

Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio apskritys bei dalis Lazdijų ir Alytaus apskričių.

Įkurta 1945 m. rugpjūčio 15 d. Marijampolės aps. Skardupių parapijos klebonijoje. Vienas iš iniciatorių – kun. Antanas Ylius. 1946 m. balandžio mėn. įkurtas Pietų Lietuvos partizanų štabas, sujungęs Tauro ir A (Dainavos) apygardas į sritį. Prie Tauro apygardos sunaikinimo prisidėjo paskutinis jos vadas J. Jankauskas-Demonas, suimtas ir užverbuotas 1952 m. vasarą, Kęstučio tėvūnijos vadas A. Bieliūnas-Kabelis, suimtas ir užverbuotas 1952 m. sausio mėn., ir Geležinio Vilko rinktinės vadas A. Šermukšnis-Žilvinas. Paskutinis Žalgirio rinktinės partizanas J. Balčius-Plutonas žuvo 1957 m. liepos 27 d.

• Vytauto rinktinė: Kęstučio, Gedimino ir Ąžuolo tėvūnijos.
• Žalgirio rinktinė: Trispalvės vėliavos, Šturmo, Vasario 16-osios. S. Dariaus ir S. Girėno tėvūnijos.
• Geležinio Vilko rinktinė: Gedimino, Vyčio ir Dešinio tėvūnijos.

1944–1950 m. – dabartinių Panevėžio, Ukmergės, Kėdainių ir Jonavos rajonų dalys.

1951–1953 m. – dabartiniai Biržų, Pasvalio ir Panevėžio rajonai, dalis Ukmergės, Jonavos ir Kėdainių rajonų.

Įkurta 1944 m. pabaigoje. 1950 m. lapkričio mėn. panaikinus Algimanto apygardą, prie Vyčio apygardos buvo prijungta Žalioji rinktinė. Žuvus pareigūnams 1951 m. sausio mėn. Briedžio ir Krištaponio rinktinės buvo sujungtos į Gedimino rinktinę. 1951 m. rugpjūčio mėn. prie Vyčio apygardos prijungti savarankiškai veikę Biržų krašto kovotojai ir įkurta Sierakausko tėvūnija, kuri 1951 m. rugsėjo mėn., pavadinta Pilėnų tėvūnija. Žuvus paskutiniam apygardos vadui 1953 m. sausio mėn. apygardos štabas nebuvo atkurtas. Paskutinis apygardos partizanas Vytautas Zakaras-Povas žuvo 1956 m. rugsėjo 14 d.

• Panevėžio rinktinė (1 ir 2 rajonai)
• Ukmergės rinktinė (3 ir 4 rajonai)
• Nuo 1949 m. balandžio mėn. – Krištaponio (1 ir 2 rajonai) ir Briedžio (3 ir 4 rajonai) rinktinės.
• Nuo 1951 m. – Gedimino (Aušros, Trimito, Varpo tėvūnijos) ir Žalioji (Gedimino, Kęstučio, Pilėnų tėvūnijos) rinktinės.

Dabartiniai Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Mažeikių, Plungės ir Telšių rajonai, Rietavo savivaldybė bei dalis Akmenės, Šiaulių ir Kelmės rajonų.

1945 m. kovo mėn. Adolfo Kubiliaus ir Adolfo Eidimto iniciatyva įkurtas Žemaičių legionas, kuris sujungė Žemaitijoje nuo 1944 m. pabaigos veikusias Lietuvos laisvės armijos struktūras. 1946 m. balandžio 17 d. Žemaičių legionas pavadintas Žemaičių apygarda.

Sunaikinta 1953 m. Paskutinis apygardos vadas žuvo 1953 m. rugpjūčio mėn. Pavieniai partizanai dar veikė iki 1954 m. Paskutinis apygardos partizanas Pranas Končius-Adomas žuvo 1965 m. liepos 15 d.

• Alkos rinktinė: Ylakių, Sedos, Tirkšlių, Viekšnių ir Židikų kuopos. Sunaikinta 1949 m.
• Kardo rinktinės 1 rajonas: Kretingos (Širvydo), Palangos (Narimanto), Skuodo (Skirmanto), Darbėnų (Vizbuto), Mosėdžio (Tautvaišo), Salantų (Tauragio) ir Platelių (Žygimanto) kuopos;
• 2 rajonas: Kartenos (Buganto), Kulių (Daugvaišo), Gargždų (Vygimanto), Endriejavo (Kaributo) ir Veiviržėnų (Nameikos) kuopos.
• Šatrijos rinktinės Laisvūnų (vėliau – Neptūno, Šerno) rajonas (vėliau – tėvūnija): Alsėdžių, Telšių ir Žarėnų kuopos; Minijos (vėliau – Jupiterio, Marso, Merkio) rajonas (vėliau – tėvūnija): Plungės, Rietavo ir Tverų kuopos; Džiugio (Verkio) rajonas (vėliau – tėvūnija): Luokės, Nevarėnų ir Varnių kuopos. Vytenio rinktinė: 3 rajonai (vėliau – tėvūnijos) po 3 kuopas.