Teritorija
Jungtinė Kęstučio apygarda
Dabartiniai Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Akmenės ir Joniškio rajonai, Pagėgių savivaldybė, besiribojančios Pakruojo, Radviliškio, Kėdainių ir Kauno rajonų dalys.
Kęstučio apygarda
Dabartiniai Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko ir Raseinių rajonai. Pagėgių savivaldybė, dalis Kelmės rajono.
Įkūrimas ir sunaikinimas
Jungtinė Kęstučio apygarda įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d., sujungus tose apylinkėse jau veikusius atskirus partizanų junginius. 1948 m. balandžio mėn. iš keturių apygardos rinktinių įsteigus Prisikėlimo apygardą, Jungtinė Kęstučio apygarda pavadinta Kęstučio apygarda.
Sunaikinta 1953 m. Paskutiniai apygardos vadai žuvo tų metų vasarą. Paskutinis apygardos partizanas Edmyndas Kmita-Evaldas žuvo 1961 m. lapkričio 9 d.
Struktūra
Jungtinė Kęstučio apygarda
- Šerno (vėliau – Savanorio, Knygnešio, Gintaro) rinktinė.
- Žalčio (vėliau – Naro, Žuvėdros, Vaidoto) rinktinė.
- Lydžio (vėliau – Aukuro) rinktinė.
- Lietuvos laisvės gynėjų (vėliau – Trijų lelijų) rinktinė (panaikinta 1947 m. vasarą).
- Vytauto Didžioji (vėliau – Atžalyno) rinktinė.
- Povilo Lukšio (vėliau – Maironio) rinktinė.
- Genio (vėliau – Voverės) rinktinė.
Kęstučio apygarda
- Aukuro (nuo 1949 m. pr. – Butigeidžio) rinktinė, 1951 m. pabaigoje perduota Žemaičių apygardai: Švyturio (vėliau – Nemuno, Dariaus), Marso (vėliau – Šalnos) ir Visvydo rajonai (vėliau – tėvūnijos).
- Gintaro (vėliau – Birutės) rinktinė: Dubysos ir Mindaugo-Daugirdo rajonai (vėliau – tėvūnijos)
- Vaidoto rinktinė: Dainavos, Tulpės ir Neringos rajonai (vėliau – tėvūnijos).
Vadai