Teritorija

Dabartiniai Anykščių, Kupiškio, Panevėžio, Rokiškio, Utenos, Zarasų rajonai.

 

Veiklos laikotarpis

Algimanto apygarda įkurta 1947 m. gegužės 1 d., sujungus Panevėžio, Kupiškio ir Rokiškio apskrityse veikusius partizanų junginius, priklaususius Vytauto apygardai.

1950 m. lapkričio 25 d. Rytų Lietuvos srities vado įsakymu Algimanto apygarda panaikinta.

 

Struktūra

  • Šarūno rinktinė;
  • Kunigaikščio Margio rinktinė;
  • Žalioji rinktinė (nuo 1947 m. rugpjūčio prisijungė prie Algimanto apygardos, o 1950 m. rudenį buvo perduota Vyčio apygardai).

Vadai

1947 m. gegužė - 1950 m. lapkritis

1947 m. gegužės 1 d.

Apygardos įkūrimas

1947 m. gegužė - 1948 m. spalis


Antanas Slučka-Šarūnas

1948 m. spalis - 1949 m. lapkričio 1 d.


Antanas Starkus-Blinda, Montė

1950 m. lapkričio 25 d.

Apygardos panaikinimas

Teritorija

Dabartiniai Anykščių, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Panevėžio, Rokiškio, Švenčionių, Utenos, Zarasų rajonai.

 

Veiklos laikotarpis

Vytauto apygarda įkurta 1945 m. rugpjūčio mėnesį, apjungus Utenos apskrities, dalyje Zarasų ir Švenčionių apskričių veikusias Tigro, Lokio ir Šarūno (nuo 1946 m. – Liūto) rinktines. Kupiškio, Rokiškio ir Panevėžio apskrityse veikę partizanų junginiai: Šarūno (Kupiškio) ir Žaliosios rinktinės Vytauto apygardai priklausė tik 1946–1947 ir 1950–1952 metais.

Sunaikinta 1952 m. Paskutinis aktyvus Vytauto apygardos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas slapstėsi iki 1965 m. kovo 17 d., kuomet buvo susektas ir nusišovė. Kitas partizanas, slapstęsis iki pat savo mirties, buvo Stasys Guiga-Tarzanas, miręs 1986 m.

 

Struktūra

  • Lokio rinktinė;
  • Tigro rinktinė;
  • Liūto (iki 1946 m. – Šarūno) rinktinė;
  • Šarūno (Kupiškio) rinktinė, nuo 1947 m. gegužės 1 d. buvo įtraukta į Algimanto apygardą;
  • Vaižganto rinktinė (suformuota 1950 m. lapkričio 15 d., sujungus Šarūno ir Kunigaikščio Margio rinktines).

 

Vadai

1945 m. rugpjūtis - 1952 m.

1945 m. rugpjūtis

Apygardos įkūrimas

1945 m. rugpjūtis


Jonas Kimštas-Dobilas, Žalgiris

1945 m. rugsėjis – gruodis


Vladas Mikulėnas-Lubinas

1945 m. gruodis – 1946 m. spalis

Bronius Zinkevičius-Artojas

1946 m. spalis – 1947 m. birželis


Jonas Kimštas-Dobilas, Žalgiris

1949 m. kovas – 1951 m. gruodis


Bronius Kalytis-Siaubas

1951-12-20 suimtas, užverbuotas sovietinio saugumo agentu slap. Ramojus

1947 m. birželis – 1949 m. kovas


Vincas Kaulinis-Miškinis

1952 m.

Apygarda sunaikinta

Teritorija

Dabartiniai Pakruojo ir Radviliškio rajonai, šiaurinė Panevėžio rajono ir  pietinė Pasvalio rajono dalys (žr. žemėlapį).

 

Veiklos laikotarpis

Žalioji rinktinė įkurta 1945 m. kovo mėn. 1945 m. vasarą ji buvo įjungta į vasario mėn. įkurtą 3-iąją Šiaurės LLA apygardą (nustojo veikti 1946  m. vasario 13 d. žuvus vadui Vladui Jozokui (Juozokui)-Petraičiui).

Apygardos štabas, vadovaudamas pavienėms partizanų grupėms, praktiškai veikė  kaip apygardos ir Žaliosios rinktinės vienu metu.

1948 m. balandžio 1 d. įkūrus Prisikėlimo apygardą dalis rinktinės pateko į jos sudėtį ir pavadinta Lietuvos Žaliąja rinktine, kita dalis tapo Algimanto apygardos dalimi. Jos pavadinimas ir toliau liko Žalioji rinktinė.

 

Vadai

1945 m. kovas - 1948 m. balandis

1945 m. kovas

Rinktinės įkūrimas

1945 m. kovo mėn. – 1945 m. rugpjūčio 26 d.


Izidorius Pucevičius-Radvila

1945 m. rugpjūčio 26 d. – 1945 m. rugsėjo 6 d.


Stepas Gerdžiūnas-Gegužis

Kartu buvo 3-iosios Šiaurės LLA apygardos vadas

1945 m. rugsėjo 6 d. – 1946 m. vasario 13 d.


Vladas Jozokas (Juozokas)-Petraitis

Kartu buvo 3-iosios Šiaurės LLA apygardos vadas

1946 m. vasario 13 d. – 1947 m. spalio 30 d.


Juozas Skačkausas-Strausas

1948 m. balandžio 1 d.

Dalis rinktinės pateko į Prisikėlimo apygardos sudėtį, kita dalis tapo Algimanto apygardos dalimi. Jos pavadinimas ir toliau liko Žalioji rinktinė.

Dariaus ir Girėno apygarda

Įkurta 1947 m. gruodžio mėn., Petrui Tupėnui-Ąžuolui suvienijus iki tos savarankiškas dabartiniuose Biržų ir Pasvalio r. veikusias partizanų grupes. Apygarda veikė savarankiškai. Jos kaip struktūrinio vieneto veiklos trukmė nežinoma. Apygardos vadas – Petras Tupėnas-Ažuolas.

1951 m. rugpjūčio mėn. įkurta Sierakausko (vėliau – Pilėnų) tėvūnija, kuri sujungė Vabalninko, Biržų, taip pat dalį Rokiškio ir Pandėlio apylinkėse veikusių partizanų grupių. Tėvūnija prijungta prie Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės.

 

Albino Tindžiulio-Dėdės junginys (būrys)

Vadovaujamas Albino Tindžiulio-Dėdės, savarankiškai veikė 1945 m. per.-1949 m. vasario mėn. Biržų aps. Vabalninko, Biržų, Papilio vls. Ir Kupiškio aps. Kupiškio vls. (dabar – Biržų r. ir dalis Kupiškio r.). Po A. Tindžiulio-Dėdės žūties atskiri šiam junginiui priklausę partizanų būriai veikė savarankiškai, dauguma jų prisijungė prie 1951 m. įkurtos Pilėnų tėvūnijos.

1947 m. gruodis - 1951 m. rugpjūtis

Albinas Tindžiulis-Dėdė

Teritorija

Dabartiniai Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonai bei besiribojančios Marijampolės, Prienų, Trakų ir Šalčininkų rajonų dalys.

 

Įkūrimas ir sunaikinimas

Įkurta 1946 m. balandžio mėn. Pagrindu tapo A apygardos, įkurtos 1945 m. lapkričio 18 d., ir Dzūkų rinktinės, įkurtos 1945 m. birželio mėn., susijungimas.

1952 m. rugpjūčio mėn. buvo sunaikintas apygardos štabas, pavieniai partizanai veikė iki 1954 m. vasaros. A. Ramanauskas-Vanagas, tuometinis LLKS ginkluotųjų pajėgų vadas, suimtas 1956 m.

 

Struktūra

  • Dzūkų rinktinė: Vaidoto, Kęstučio, Margio ir Geležinio Vilko tėvūnijos.
  • Merkio (Kazimieraičio) rinktinė: Merkinės 1-asis, Varėnos 3-iasis, Marcinkonių-Druskininkų 2-asis batalionai, Gardino grupė, Vanago ir Vytauto tėvūnijos.
  • Geležinio Vilko rinktinė, 1946 m. prijungta prie Merkio (Kazimieraičio) rinktinės.
  • Šarūno rinktinė, prie Dainavos apygardos prijungta 1947 m. birželio 26 d.: Vytenio ir Mindaugo tėvūnijos, Juozapavičiaus grupė.

 

Vadai

1946 m. balandis - 1952 m. rugpjūtis

1946 m. balandis

Apygardos įkūrimas

1945 m. lapkritis–1946 m. balandis


Juozas Vitkus-Kazimieraitis

1946 m. gegužė–1947 m. rugpjūtis


Dominikas Jėčys-Ąžuolis

1947 m. rugsėjis–1948 m. spalis


Adolfas Ramanauskas-Vanagas

1948 m. spalis–1949 m. kovas


L. e. p. Benediktas Labėnas-Kariūnas

1949 m. gegužė–1950 m. birželis


Lionginas Baliukevičius-Dzūkas

1950 m. liepa–1951 m. rugsėjis


Juozas Gegužis-Diemedis

1951 m. spalis–1954 m. rugpjūtis


Vincas Daunoras-Ungurys

1952 m. rugpjūtis

Sunaikintas apygardos štabas, pavieniai partizanai veikė iki 1954 m. vasaros

Teritorija

Dabartiniai Kaišiadorių, Širvintų ir Trakų rajonai, Elektrėnų savivaldybė, dalis Jonavos, Kauno ir Ukmergės rajonų.

 

Įkūrimas ir sunaikinimas

Faktiškai veikė nuo 1944 m. vasaros. 1945 m. sausio mėn. oficialiai įkurta 5-oji LLA apylinkė (rajonas), kuri 1945 m. balandžio mėn. pavadinta 5-ąja LLA apygarda, o 1945 m. gruodžio 1 d. – Didžiosios Kovos apygarda. 1946 m. liepos mėn.–1947 m. gruodžio mėn. apygarda buvo kontroliuojama per MGB agentą Vytautą Pečiūrą-Griežtą 1947 m. gruodžio mėn.–1948 m. rugpjūčio mėn. faktiškai Didžiosios Kovos vado nebuvo (šias pareigas ėjo į MGB pinkles įkliuvęs Petras Klimavičius-Uosis). 1948 m. A rinktinė liko be vadovybės, veikė tik atskiri būriai. Nuo 1949 m. gruodžio mėn. Didžiosios Kovos apygarda oficialiai paskirto vado neturėjo, šias pareigas ėjo B rinktinės vadas Kazys Puodžiūnas-Titnagas.

Panaikinta 1950 m. lapkričio 25 d. Rytų Lietuvos partizanų srities vado įsakymui. Paskutinis apygardos partizanas Stasys Kuzinevičius-Kukalis, žuvo 1956 m. rugpjūčio 12 d.

 

Struktūra

  • A rinktinė

1-asis, 2-asis, 3-iasis, 4-asis, 5-asis ir 6-asis batalionai (nuo 1947 m. vasaros – 4 batalionai). Sunaikinta 1948 m.

  • B rinktinė

1-asis, 2-asis, 3-iasis, 4-asis ir 5-asis batalionai.

 

Vadai

1944 vasara - 1950 m. lapkričio 25 d.

1944 m. vasara–1945 m. sausis


Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias

1945 m. sausis–1945m. balandis


Mečislovas Kestenis (Mykolas Kareckas)-Serbentas

1945 m. balandis–1946 m. liepa


Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias

1948 m. rugpjūtis–1949 m. gruodis


Alfonsas Morkūnas-Plienas

1950 m. lapkričio 25 d.

Apygarda panaikinta Rytų Lietuvos partizanų srities vado įsakymu

Teritorija

Jungtinė Kęstučio apygarda

Dabartiniai Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Akmenės ir Joniškio rajonai, Pagėgių savivaldybė, besiribojančios Pakruojo, Radviliškio, Kėdainių ir Kauno rajonų dalys.

Kęstučio apygarda

Dabartiniai Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko ir Raseinių rajonai. Pagėgių savivaldybė, dalis Kelmės rajono.

 

Įkūrimas ir sunaikinimas

Jungtinė Kęstučio apygarda įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d., sujungus tose apylinkėse jau veikusius atskirus partizanų junginius. 1948 m. balandžio mėn. iš keturių apygardos rinktinių įsteigus Prisikėlimo apygardą, Jungtinė Kęstučio apygarda pavadinta Kęstučio apygarda.

Sunaikinta 1953 m. Paskutiniai apygardos vadai žuvo tų metų vasarą. Paskutinis apygardos partizanas Edmyndas Kmita-Evaldas žuvo 1961 m. lapkričio 9 d.

 

Struktūra

Jungtinė Kęstučio apygarda

  • Šerno (vėliau – Savanorio, Knygnešio, Gintaro) rinktinė.
  • Žalčio (vėliau – Naro, Žuvėdros, Vaidoto) rinktinė.
  • Lydžio (vėliau – Aukuro) rinktinė.
  • Lietuvos laisvės gynėjų (vėliau – Trijų lelijų) rinktinė (panaikinta 1947 m. vasarą).
  • Vytauto Didžioji (vėliau – Atžalyno) rinktinė.
  • Povilo Lukšio (vėliau – Maironio) rinktinė.
  • Genio (vėliau – Voverės) rinktinė.

Kęstučio apygarda

  • Aukuro (nuo 1949 m. pr. – Butigeidžio) rinktinė, 1951 m. pabaigoje perduota Žemaičių apygardai: Švyturio (vėliau – Nemuno, Dariaus), Marso (vėliau – Šalnos) ir Visvydo rajonai (vėliau – tėvūnijos).
  • Gintaro (vėliau – Birutės) rinktinė: Dubysos ir Mindaugo-Daugirdo rajonai (vėliau – tėvūnijos)
  • Vaidoto rinktinė: Dainavos, Tulpės ir Neringos rajonai (vėliau – tėvūnijos).

 

Vadai

1946 m. rugsėjo 12 d. - 1953 m. vasara

1946 m. rugsėjo 12 d.

Jungtinės Kęstučio apygardos įkurimas

1946 m. rugsėjis–1947 m. balandis


Juozas Kasperavičius-Šilas, Angis, Visvydas

1948 m. balandis

Jungtinė Kęstučio apygarda pavadinta Kęstučio apygarda

1947 m. gegužė–1948 m. liepa


Jonas Žemaitis-Tylius

1948 m. liepa–1949 m. balandis


Henrikas Danilevičius-Vidmantas

1949 m. balandis–birželis


Aleksas Miliulis-Neptūnas, Algimantas

1949 m. birželis–1951 m. gegužė


Antanas Bakšys-Germantas

1952 m. gegužė–193 m. birželis


Povilas Morkūnas-Rimantas, Drakas

1953 m. birželis-rugsėjis


Jonas Vilčinskas-Algirdas

1953 m. vasara

Apygarda sunaikinta, paskutiniai apygardos vadai žuvo 1953 m. vasarą

Teritorija

Dabartiniai Akmenės, Joniškio, Šiaulių ir Radviliškio rajonai bei besiribojančios Kauno, Kėdainių, Raseinių, Kelmės ir Pakruojo rajonų dalys.

 

Įkūrimas ir sunaikinimas

Įkurta 1948 m. balandžio 1 d., iš Jungtinės Kęstučio apygardos suformavus dvi apygardas.

Panaikinta 1952 m. gegužės mėn., kai dviejų rinktinių likučiai buvo įtraukti į kitas apygardas: Kunigaikščio Žvelgaičio – į Žemaičių, o Povilo Lukšio – į Kęstučio. Paskutinis partizanas Kostas Liuberskis-Žvainys žuvo 1969 m. spalio 2 d.

 

Struktūra

  • Atžalyno rinktinė (išformuota 1948 m. balandžio mėn. pabaigoje).
  • Lietuvos žalioji rinktinė: Trispalvės, Alkos, ir Kovo rajonai (vėliau – tėvūnijos).
  • Maironio (nuo 1952 m. vasario mėn. – Povilo Lukšio) rinktinė: Kudirkos (vėliau – Mindaugo), Birutės ir Kęstučio rajonai (nuo 1949 m. vasaros – tėvūnijos).
  • Voverės (nuo 1948 m. gegužės mėn. – Kunigaikščio Žvelgaičio) rinktinė: Erelio (nuo 1949 m. vasaros – Partizano Tautvydo tėvūnija), Gervės (Simono Daukanto tėvūnija) ir Sakalo (Juozapavičiaus tėvūnija) rajonai.

 

Vadai

1948 m. balandis - 1952 m. gegužė

1948 m. balandžio 1 d.

Apygardos įkūrimas

1948 m. balandis–liepa


Petras Bartkus-Mažrimas

1948 m. liepa–1949 m. liepa


Leonardas Griginos-Užpalis

1949 m. rugpjūtis–1951 m. rugpjūtis


Povilas Morkūnas-Rimantas

1951 m. rugpjūtis–1952 m. gegužė


Juozas Paliūnas-Rytas

1952 m. gegužė

Apygarda panaikinta

Teritorija

Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio apskritys bei dalis Lazdijų ir Alytaus apskričių

 

Įkūrimas ir sunaikinimas

Įkurta 1945 m. rugpjūčio 15 d. Marijampolės aps. Skardupių parapijos klebonijoje. Vienas iš iniciatorių – kun. Antanas Ylius. 1946 m. balandžio mėn. įkurtas Pietų Lietuvos partizanų štabas, sujungęs Tauro ir A (Dainavos) apygardas į sritį. Prie Tauro apygardos sunaikinimo prisidėjo paskutinis jos vadas J. Jankauskas-Demonas, suimtas ir užverbuotas 1952 m. vasarą, Kęstučio tėvūnijos vadas A. Bieliūnas-Kabelis, suimtas ir užverbuotas 1952 m. sausio mėn., ir Geležinio Vilko rinktinės vadas A. Šermukšnis-Žilvinas. Paskutinis Žalgirio rinktinės partizanas J. Balčius-Plutonas žuvo 1957 m. liepos 27 d.

 

Struktūra (1949 m.)

  • Vytauto rinktinė: Kęstučio, Gedimino ir Ąžuolo tėvūnijos.
  • Žalgirio rinktinė: Trispalvės vėliavos, Šturmo, Vasario 16-osios. S. Dariaus ir S. Girėno tėvūnijos.
  • Geležinio Vilko rinktinė: Gedimino, Vyčio ir Dešinio tėvūnijos.

 

Vadai

1945 m. rugpjūtis - 1952 m. vasara

1945 m. rugpjūčio 15 d.

Apygardos įkūrimas

1945 m. rugpjūtis–spalis


Leonas Taunys-Kovas

1945 m. spalis–1946 m. birželis


Zigmas Drunga-Mykolas, Jonas

1946 m. liepa–1948 m. vasaris


Antanas Baltūsis-Žvejys

1948 m. balandis–rugpjūtis


Jonas Aleščikas-Rymantas

1948 m. spalis–1949 m. rugsėjis


Aleksandras Grybinas-Faustas

1949 m. spalis–1951 m. vasaris


Viktoras Vitkauskas-Saidokas

1951 m. balandis–1952 m. birželis


Juozas Jankauskas-Demonas

1952-06 suimtas, užverbuotas sovietinio saugumo agentu slap. Berželis

1952 m. vasara

Apygarda panaikinta

Teritorija

1944–1950 m. – dabartinių Panevėžio, Ukmergės, Kėdainių ir Jonavos rajonų dalys.

1951–1953 m. – dabartiniai Biržų, Pasvalio ir Panevėžio rajonai, dalis Ukmergės, Jonavos ir Kėdainių rajonų.

 

Įkūrimas ir sunaikinimas

Įkurta 1944 m. pabaigoje. 1950 m. lapkričio mėn. panaikinus Algimanto apygardą, prie Vyčio apygardos buvo prijungta Žalioji rinktinė. Žuvus pareigūnams 1951 m. sausio mėn. Briedžio ir Krištaponio rinktinės buvo sujungtos į Gedimino rinktinę. 1951 m. rugpjūčio mėn. prie Vyčio apygardos prijungti savarankiškai veikę Biržų krašto kovotojai ir įkurta Sierakausko tėvūnija, kuri 1951 m. rugsėjo mėn., pavadinta Pilėnų tėvūnija. Žuvus paskutiniam apygardos vadui 1953 m. sausio mėn. apygardos štabas nebuvo atkurtas. Paskutinis apygardos partizanas Vytautas Zakaras-Povas žuvo 1956 m. rugsėjo 14 d.

 

Struktūra

  • Panevėžio rinktinė (1 ir 2 rajonai)
  • Ukmergės rinktinė (3 ir 4 rajonai)
  • Nuo 1949 m. balandžio mėn. – Krištaponio (1 ir 2 rajonai) ir Briedžio (3 ir 4 rajonai) rinktinės.
  • Nuo 1951 m. – Gedimino (Aušros, Trimito, Varpo tėvūnijos) ir Žalioji (Gedimino, Kęstučio, Pilėnų tėvūnijos) rinktinės.

 

Vadai

1944 m. pabaiga - 1953 m. sausis

1944 m. pabaiga

Apygardos įkūrimas

1944 m. pabaiga–1945 m. sausis


Juozas Krikštaponis

1945 m. sausis–1948 m. gegužė


Danielius Vaitelis-Briedis

1948 m. gegužė–1950 m. balandis


Alfonsas Smetona-Žygaudas

1951 m. gegužė–1953 m. sausis


Bronius Karbočius-Bitė, Algimantas

1953 m. sausis

Žuvus paskutiniam apygardos apygardos štabas nebuvo atkurtas

Teritorija

Dabartiniai Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Mažeikių, Plungės ir Telšių rajonai, Rietavo savivaldybė bei dalis Akmenės, Šiaulių ir Kelmės rajonų.

 

Įkūrimas ir sunaikinimas

1945 m. kovo mėn. Adolfo Kubiliaus ir Adolfo Eidimto iniciatyva įkurtas Žemaičių legionas, kuris sujungė Žemaitijoje nuo 1944 m. pabaigos veikusias Lietuvos laisvės armijos struktūras. 1946 m. balandžio 17 d. Žemaičių legionas pavadintas Žemaičių apygarda.

Sunaikinta 1953 m. Paskutinis apygardos vadas žuvo 1953 m. rugpjūčio mėn. Pavieniai partizanai dar veikė iki 1954 m. Paskutinis apygardos partizanas Pranas Končius-Adomas žuvo 1965 m. liepos 15 d.

 

Struktūra

  • Alkos rinktinė: Ylakių, Sedos, Tirkšlių, Viekšnių ir Židikų kuopos. Sunaikinta 1949 m.
  • Kardo rinktinės 1 rajonas: Kretingos (Širvydo), Palangos (Narimanto), Skuodo (Skirmanto), Darbėnų (Vizbuto), Mosėdžio (Tautvaišo), Salantų (Tauragio) ir Platelių (Žygimanto) kuopos;
  • 2 rajonas: Kartenos (Buganto), Kulių (Daugvaišo), Gargždų (Vygimanto), Endriejavo (Kaributo) ir Veiviržėnų (Nameikos) kuopos.
  • Šatrijos rinktinės Laisvūnų (vėliau – Neptūno, Šerno) rajonas (vėliau – tėvūnija): Alsėdžių, Telšių ir Žarėnų kuopos; Minijos (vėliau – Jupiterio, Marso, Merkio) rajonas (vėliau – tėvūnija): Plungės, Rietavo ir Tverų kuopos; Džiugio (Verkio) rajonas (vėliau – tėvūnija): Luokės, Nevarėnų ir Varnių kuopos. Vytenio rinktinė: 3 rajonai (vėliau – tėvūnijos) po 3 kuopas.

Vadai

1945 m. kovas - 1953 m.

1945 m. kovas

Įkurtas Žemaičių legionas

1945 m. balandis–1945 m. vasara

Šarūnas Jazdauskas-Nurmis

1945 m. kovas–balandis


Adolfas Kubilius-Balys

1945 m. spalis–1946 m. balandis


Jonas Semaška-Liepa

1946 m. balandžio 17 d.

Žemaičių legionas pavadintas Žemaičių apygarda

1946 m. balandis–rugsėjis

Fortūnatas Ašoklis-Juozas, Vilkas, Mindaugas

1946 m. rugsėjis–1947 m. balandis


Kazimieras Antanavičius-Tauras

1947 m. balandis–spalis

Juozas Vygantas-Ivanauskas

1947 m. balandis–birželis

Kazys Juozaitis-Meteoras

(1947 m. balandžio–birželio mėn. laikė save apygardos vadu)

1948 m. vasaris–birželis


Aleksandras Milaševičius-Radvila, Ruonis

1948 m. birželis–1953 m. rugpjūtis


Vladas Montvydas-Etmonas

1953 m.

Apygarda sunaikinta